29. Balandis 2020 | Pranešimai žiniaklaidai

E. komercijos ateitis: gerokai sumažės ne pirmo būtinumo prekių pardavimai

E. komercijos ateitis: gerokai sumažės ne pirmo būtinumo prekių pardavimai

Pasaulyje daugybę verslų stabdyti ir sienas užverti privertusi koronaviruso (COVID-19) pandemija ne visiems tapo galvos skausmu – kai kurioms verslo šakoms kaip tik atsivėrė daugiau galimybių. Viena tokių – e. komercija. Jos ekspertas Vladas Sapranavičius tvirtina, kad jos populiarumas niekur nedings ir iš pagrindų pasikeitus dabartinei situacijai, tačiau daliai internete veikiančių mažmenininkų iškils naujų sunkumų.

Vertindamas dabartinę padėtį ekspertas visų pirma kalba apie JAV – su daugiau nei puse milijono užsikrėtusiųjų ši šalis pirmauja pasaulyje, o daugybė verslų patiria keblumų dėl ribojimų.

„Ekonomikai didžiausią grėsmę kelia ne karantinas, kuris baigsis už kelių savaičių ar mėnesių, bet užtrauktas rankinis stabdis, o įvykiai JAV atsilieps visam pasauliui – nuostoliai prognozuojami trilijonais dolerių. Apie milžiniškas problemas pranešančius signalus matome jau dabar – milijonai naujų bedarbių vos per vieną savaitę, artimiausiu metu visiškai šioje šalyje užsidarys dar 15 tūkst. parduotuvių, Volstrito investicinis bankas „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad JAV vidaus produktas sumažės 24 procentais“, – teigia pašnekovas.

Tiesa, kalbant apie apsipirkimo aktyvumą, jis dar nepasiekė 2009 metų finansinės krizės laikotarpio žemumų. Be to, dalis verslų šioje situacijoje gali net pagerinti savo padėtį.

„Nemažai laisvai disponuojamų lėšų turinčios įmonės turi galimybių išlošti – situacija primena praėjusią finansinę krizę, kai buvo įmanoma pigiai nusipirkti sunkumų patiriančius verslus. Be to, yra sričių, kurios visiškai nepaveiktos dabartinės situacijos“, – apibendrina V. Sapranavičius.

E. komercija išgyvena pakilimą

Kaip vienus iš verslų, kuriems dabar – aukso amžius, pašnekovas įvardija maisto, laisvalaikio, sporto, sveikatinimo ir kitas prekes pristatančias įmones bei didžiąsias e. parduotuves. Jam antrina ir siuntų tarnybos „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

„Penktadaliu sumažėjo verslo verslui siunčiamų prekių (B2B), tačiau verslo įmonių fiziniams asmenims skirtų siuntų (B2C) padaugėjo daugiau nei 200 procentų. Tai atsispindi ir mūsų bendrovėje – darbo apimtys jau viršija kalėdinį laikotarpį, kai pasiekiamas visų metų pikas. Viena iš priežasčių, kodėl buvo pasiekti tokie rezultatai – Baltijos šalių išskirtinumas dėl paštomatų tinklo, kuris yra gerokai mažiau išvystytas Vakarų Europoje. Jų apkrova šiuo laikotarpiu Lietuvoje yra padidėjusi taip pat daugiau nei 200 proc., o klientai renkasi galimybę siųsti ir atsiimti prekes neturint jokio kontakto su kitais žmonėmis“, – rezultatus komentuoja „DPD Lietuva“ atstovas.

Bendrovė taip pat siūlo bekontaktį pristatymą, kuriuo klientus vis dažniau naudotis jų e. paslaugomis skatina ir didžioji dalis Lietuvos prekybos tinklų: didžiulio dėmesio susilaukė vis besiplečianti „Maxima“ paslauga „Barbora“, tuo tarpu „Iki“, „Vynoteka“, „vet1“ ir kitų parduotuvių prekės pristatomos per „LastMile“ platformą, bei kiek anksčiau, nei planuota, darbą pradėjo analogiška „Rimi“ paslauga.

„Bekontaktis pristatymas DPD įmonių grupėje jau taikomas visoje Europoje ir susilaukia teigiamo klientų įvertinimo. Jie puikiai supranta, kaip taip geriau apsaugomi ne tik jie, bet ir visa logistikos grandinė“, – pastebi G. Bilevičius.

V. Sapranavičius pastebi, kad vis daugiau mažų verslų siūlo patogias pirkimo ir pristatymo paslaugas.

„Internete pastebiu ir turgaus prekeivius, kurie tiesiog į „Google Forms“ platformą sudeda prekių nuotraukas, surašo kiekius ir be didesnių investicijų turi improvizuotą e. parduotuvę. Aišku, pardavėjams tuomet dar privalu ją reklamuoti, testuoti, ar rinkai reikia jų siūlomų prekių. Bet vartotojas galiausiai tai įvertina – užsukęs į tokią e. parduotuvę jis gali pamatyti, kad, pavyzdžiui, turi galimybę nusipirkti daržovių pigiau nei turgelyje prie namų. O jei dar pirks už tam tikrą sumą, prekių pristatymas bus nemokamas. Turint fantazijos išties įmanoma viską padaryti greitai ir neinvestuojant daug lėšų“, – situaciją apibendrina specialistas.

Kokia e. komercijos ateitis?

G. Bilevičius nemato didelės problemos ir dėl dabartinės situacijos padiktuotų sunkumų, kurie nesuteikia konkurencinio pranašumo nei vienai e. parduotuvei. Dėl uždarytų sienų dažnai ilgėja prekių pristatymo terminas, bet klientas supranta, kodėl atsirado toks pokytis ir nenusigręžia nuo verslo. O bandymas pirkti internetu kaip tik paskatins ir toliau naudotis tokiomis paslaugomis – remiantis „DPD Group“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, prieš Lietuvoje prasidedant karantinui internetu buvo pamėginę pirkti 8 iš 10 šalies gyventojų. 75 proc. jų tokią patirtį įvertino teigiamai.

„Dabar neturėdami kitos išeities didelė dalis žmonių daro pirmuosius žingsnius ir galbūt pamažu taps lojaliais internetinių parduotuvių klientais. Aišku, daugiausiai iš to išlos didžiosios e. prekybos įmonės, kurios dabar paaugo ir dar augs – jų paslaugomis dėl žinomumo pirmiausia ir bus naudojamasi. Tačiau tai didžiulis šansas ir mažesnėms e. parduotuvėms, ypač toms, kurios pristato maistą“, – prognozuoja V. Sapranavičius.

Tiesa, jis mato ir didelę problemą, su kuria artimiausiu metu turėtų susidurti ne viena įmonė – dėl karantino sulėtėjus ekonomikai darbus prarandantys žmonės galiausiai skirs santaupas tik pirmo būtinumo prekėms.

„Ekonomikai jau padaryta didžiulė žala ir ji bus kur kas didesnė nei per praėjusią krizę, iš kurios išsikrapštėme per kelerius metus. Didelės dalies žmonių pajamos taps ribotos, tad nors ir pirks iš maisto prekes pristatančias e. parduotuvių, tačiau gerokai sumažės ne pirmo būtinumo prekių pardavimai. Todėl dauguma e. komercijos atstovų ilgalaikėje perspektyvoje pajus sunkumus, tad kol yra uždarytos fizinės parduotuvės, jos turi kuo geriau išnaudoti šį laikotarpį lojalių pirkėjų pritraukimui ir išlaikymui“, – pataria e. komercijos ekspertas.

Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2019 m. gegužės-liepos mėnesiais apklausti 24,225 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausta 800 asmenų.