17. Lapkritis 2022 | Pranešimai žiniaklaidai

Kurjere beveik pusantrų metų dirbanti Laura: šį darbą gali dirbti ir vyrai, ir moterys

Kiekvieną dieną Lietuvos miestuose kursuoja šimtai kurjerių, pristatančių gyventojų užsakytas siuntas, o lapkričio 18 -ąją kurjeriai švenčia kurjerių dieną. Tai tradicija, kurios tikslas pagerbti šią, taip reikalingą, profesiją. Be abejo, šios specialybės batus dažniausiai vis dar avi vyrai. „DPD Lietuva“ personalo vadovės Aušros Delonaitės teigimu, nors šį faktą lemia tiek klaidingi įsitikinimai apie siuntų pristatymo bendroves, tiek įvairūs visuomenės stereotipai, moterys vis dažniau išdrįsta žengti pro atviras įmonės duris. Viena iš jų – jau beveik pusantrų metų bendrovėje kurjere dirbanti Laura (vardas pakeistas), pasakojanti apie savo sėkmingą patirtį įmonėje.

Delonaitės teigimu, vyrų ir moterų santykis organizacijoje nuolat svyruoja, tačiau tendencijos rodo, kad moterys „DPD Lietuva“ komandą papildo vis dažniau. Anot jos, šiuo metu bendrovėje dirba maždaug du trečdaliai vyrų ir apie trečdalį moterų. Vis dėlto mažiausiai moterų šiandien dirba tarp kurjerių.

„Tai, kad kurjeriais gerokai dažniau tampa vyrai nei moterys lemia ne vienas veiksnys ir mitas. Suprantama, kad šioje pozicijoje tenka nemenkas fizinis, krūvis, be to, tenka daug vairuoti, o visuomenėje vis dar neretai manoma, kad moterims tokia veikla netinka ar jos tą netgi daro prasčiau. Tačiau mes suprantame, kad tai – klaidingi įsitikinimai, todėl noriai į bet kurias komandas priimame tiek vyrus, tiek moteris. Svarbiausia – turimi įgūdžiai, ryžtas ir noras mokytis“, – sako įmonės personalo vadovė.

Tapo pirmąja kurjere padalinyje

Tapo pirmąja kurjere padalinyje

„DPD Lietuva“ kurjere jau beveik pusantrų metų dirbanti Laura pasakoja, kad įmonėje ji atsidūrė dėka ankstesnės savo darbovietės.

„Anksčiau darbavausi Vilniuje esančioje degalinėje, tad natūralu, jog čia dažnai užsukdavo ir DPD darbuotojai, su kuriais neblogai susibendravome. Po kurio laiko vienas iš šių pažįstamų pradėjo kviesti mane prisijungti prie jų komandos. Galiausiai pamačiusi skelbimą į kurjerio poziciją nusprendžiau į ją aplikuoti – niekada nebijojau fizinio darbo, tad pagalvojau, kodėl nepabandžius. Paskambinau nurodytu numeriu, kuriuo atsiliepė dabartinis mano vadovas. Išgirsti moterišką balsą kitame gale buvo jam buvo netikėta, tačiau tai – suprantama, nes moterys kurjerės vis dar yra retas atvejis“, – teigia Laura.

Iš aplinkos jautė skeptišką nusiteikimą

Kurjerė neslepia, kad tik prisijungus prie įmonės, į ją šiek tiek keistai žvelgdavo tiek klientai, tiek kolegos. Vis dėlto laikui bėgant, jų požiūris ėmė keistis.

„Kai pradėjau dirbti, gaudami siuntas žmonės tikrai nustebdavo. Jeigu paskambindavau ir pranešdavau, kad atvežiau jų siuntą, dalis klientų nesupratę sakydavo: „paskambinkit, kai atvažiuos kurjeris“. Patekti į tokias situacijas būdavo kiek nejauku. Šiek tiek skeptiškumo jaučiau ir iš kolegų. Tačiau laikui bėgant, prie manęs „priprato“ ir klientai, ir kolektyvas, tapęs tvirtu kasdieniu ramsčiu“, – pažymi pašnekovė.

Pasak jos, pačioje pradžioje būta ir sunkių momentų bei minčių viską mesti, tačiau kolegų palaikymas ir artimi santykiai su vadovu paskatino ją likti.

 

„Po maždaug dviejų mėnesių skambinau vadovui ir sakiau, kad nebenoriu čia dirbti – maniau, kad nesugebėsiu. Tačiau po pokalbio nusiraminau ir nusprendžiau perlipti per save. Kartais tai – būtina, norint pasiekti savo tikslą. Šiandien galiu pasakyti, kad DPD – antri mano namai. Jaučiuosi savo vietoje. Galbūt nuskambės banaliai, tačiau mano vadovas man kaip tėtis, o komanda – kaip šeima – įmonėje jaučiu šiltą ir palaikantį mikroklimatą, gerbiame vieni kitus nepaisydami lyties, kartu ir juokiamės, ir klystame“, – akcentuoja Laura.

 

„Po maždaug dviejų mėnesių skambinau vadovui ir sakiau, kad nebenoriu čia dirbti – maniau, kad nesugebėsiu. Tačiau po pokalbio nusiraminau ir nusprendžiau perlipti per save. Kartais tai – būtina, norint pasiekti savo tikslą. Šiandien galiu pasakyti, kad DPD – antri mano namai. Jaučiuosi savo vietoje. Galbūt nuskambės banaliai, tačiau mano vadovas man kaip tėtis, o komanda – kaip šeima – įmonėje jaučiu šiltą ir palaikantį mikroklimatą, gerbiame vieni kitus nepaisydami lyties, kartu ir juokiamės, ir klystame“, – akcentuoja Laura.

Profesijų į vyriškas ir moteriškas neskirsto

Kurjerė pratęsia, kad jos manymu, kiekvienas asmuo, moteris ar vyras, neturėtų bijoti išbandyti kurjerio ar kurjerės darbą, jei tik tam yra noro.

„Tokių dalykų kaip moteriška ar vyriška profesija nėra – juk gyvename XXI a. Svarbiausia, kad darbas patiktų – tuomet atsiras ir noras, ir pastangos. Kurjerės kasdienybė – itin dinamiška, nes kiekviena diena yra skirtinga, o vietoje nusėdėti nepavyks. Tiesa, reikia turėti neblogą fizinį pasirengimą, nes teks ir paplušėti. Galiausiai šiame darbe tenka labai daug bendrauti, todėl tokia veikla patiks ir komunikabiliems asmenims, ir šių įgūdžių įgauti norintiems žmonėms“, – sako Laura.

Delonaitė priduria, kad kurjerio ar kurjerės darbas taip pat tinka ir savo laiką mėgstantiems planuoti žmonėms: „Ši profesija yra geras sprendimas norint derinti darbą ir kitas veiklas, pavyzdžiui, mokslus ar šeimą. Kurjeriai bei kurjerės gali dirbti lankstesniu grafiku, patys planuoja savo maršrutą, turi laisvus savaitgalius, vakarus ir popietes. Todėl tikimės, kad nuo šio darbo jį išbandyti norinčiųjų neatbaidys vyraujantys stereotipai.“