15. Balandis 2024 | Tvarumas
Tvari įmonės veikla priklauso nuo kiekvieno darbuotojo
Klimato kaitą daugiau nei 95 proc. lemia žmogaus veikla, rodo mokslininkų atlikti tyrimai. Šylančio klimato pavojai tampa neišvengiama realybe, todėl kovoti su šia problema ryžtasi ne tik vis daugiau žmonių, bet ir verslo įmonių. Organizacijos vis dažniau kuria strategijas, kurias įgyvendinus, jų veiklos procesai paliktų kuo mažesnį pėdsaką planetai bei žmonėms.
Užsiimant siuntų pristatymu klimato kaitą lemiantys procesai tampa neišvengiamu veiklos atributu. „DPD Lietuva“ nuolat ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad siuntos klientus pasiektų ne tik greitai ir saugiai, bet ir kuo mažiau prisidėtų prie klimato kaitos didinimo.
„Mums svarbu, kad mūsų veikla paliktų kaip įmanoma mažesnį CO2 pėdsaką, todėl nuolat tobuliname savo veiklos procesus. Pavyzdžiui, Vilniuje „DPD Lietuva“ siuntas pristato su 60 elektromobilių. Skaičiuojama, kad nauji elektromobiliai padės į aplinką išmesti net 270 tonų mažiau CO2“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Jis priduria, kad norint pasiekti realių rezultatų, svarbu į tvarią veiklą įtraukti ir darbuotojus, o tai padaryti galima pasitelkiant išskirtines priemones. Dėl šios priežasties „DPD Lietuva“ reguliariai organizuoja išskirtines „Klimato freskų“ dirbtuves apie klimato kaitos sistemą.
Mokslu paremtos dirbtuvės
„Klimato freskos“ – visame pasaulyje žinomos interaktyvios dirbtuvės, dažniausiai vykstančios organizacijose. Prancūzų mokslininko Cedrico Ringerbacho sukurtas žaidimas padeda darbuotojams, dirbantiems skirtingose srityse, labiau suprasti klimato kaitos padarinius bei pasekmes. Šiuo metu „Klimato freskų“ dirbtuvių dalyvių skaičius siekia net 1,5 mln. iš 45 pasaulio šalių.
„Klimato freskas“ sudaro 42 kortelių rinkinys, kurios parengtos pagal tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitų išvadas. Dirbtuvių metu darbuotojai stengiasi atpažinti ir susieti klimato kaitos priežastis su pasekmėmis. Pavyzdžiui, turime kortelę „Žmogaus veikla“ ir suprantame, kad tai yra priežastis, tačiau dalyviams reikia surasti pasekmę, pavyzdžiui, kortelę „Transportas“, – pasakoja M. Ąžuolas.
Jo teigimu, „Klimato freskų“ dirbtuvės tarsi žaidimas darbuotojams, kuris grindžiamas bendradarbiavimo ir atviros diskusijos principu.
„Jų metu patiems dalyviams yra tikrai daug laisvės, skirtingai nei teoriniuose mokymuose ar strategijos pristatymuose, dėliojant korteles komandose prasideda atvira diskusija, kiekvienas darbuotojas yra įtraukiamas ir taip gimsta pačios geriausios idėjos“, – apie dirbtuvių eigą pasakoja M. Ąžuolas.
Mokslu paremtos dirbtuvės
„Klimato freskos“ – visame pasaulyje žinomos interaktyvios dirbtuvės, dažniausiai vykstančios organizacijose. Prancūzų mokslininko Cedrico Ringerbacho sukurtas žaidimas padeda darbuotojams, dirbantiems skirtingose srityse, labiau suprasti klimato kaitos padarinius bei pasekmes. Šiuo metu „Klimato freskų“ dirbtuvių dalyvių skaičius siekia net 1,5 mln. iš 45 pasaulio šalių.
„Klimato freskas“ sudaro 42 kortelių rinkinys, kurios parengtos pagal tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitų išvadas. Dirbtuvių metu darbuotojai stengiasi atpažinti ir susieti klimato kaitos priežastis su pasekmėmis. Pavyzdžiui, turime kortelę „Žmogaus veikla“ ir suprantame, kad tai yra priežastis, tačiau dalyviams reikia surasti pasekmę, pavyzdžiui, kortelę „Transportas“, – pasakoja M. Ąžuolas.
Jo teigimu, „Klimato freskų“ dirbtuvės tarsi žaidimas darbuotojams, kuris grindžiamas bendradarbiavimo ir atviros diskusijos principu.
„Jų metu patiems dalyviams yra tikrai daug laisvės, skirtingai nei teoriniuose mokymuose ar strategijos pristatymuose, dėliojant korteles komandose prasideda atvira diskusija, kiekvienas darbuotojas yra įtraukiamas ir taip gimsta pačios geriausios idėjos“, – apie dirbtuvių eigą pasakoja M. Ąžuolas.
Padeda įtraukti daugiau darbuotojų
Padeda įtraukti daugiau darbuotojų
Tokios interaktyvios dirbtuvės, anot „DPD Lietuva“ tvarumo vadovo, neabejotina nauda tiek įmonei, tiek darbuotojams – ugdoma tvari ir ekologiškai atsakinga kultūra organizacijoje, skatinama atvirai diskutuoti bei į klimato kaitos problemą pažvelgti plačiau.
„Klimato freskomis“ mes padedame suprasti, kad pokytis prasideda nuo kiekvieno darbuotojo atskirai. Kiekvienas iš mūsų galime prisiliesti prie klimato kaitos pasekmių, jas suprasti ir tada taikyti savo darbe ar net paskatinti kolegą pradėti pokytį. Darbuotojų įtraukimas į bet kokią interaktyvią veiklą neabejotinai duoda geresnius rezultatus nei vien teoriniai mokymai, o svarbiausia, kad dirbtuvėse dalyvauti gali visi kolektyvo nariai, nepaisant jų žinių apie tvarumą“, – tvirtina M. Ąžuolas.
Jo teigimu, vos pradėjus dirbtuves, buvo sulaukta teigiamo darbuotojų grįžtamojo ryšio: „Vykdėme apklausą, kurios metu klausėme „Klimato freskose“ dalyvavusių kolektyvo narių, ar dirbtuvės buvo naudingos bei reikalingos. Sulaukėme itin teigiamų atsakymų – darbuotojai sakė, kad daugiau sužinojo apie tvarumą, dirbtuvės padėjo išgryninti visą informaciją ir į klimato kaitos problemą pažvelgti kitomis akimis“.
M. Ąžuolas priduria, kad „Klimato freskų“ iniciatyva neabejotinai taps tęstiniu projektu bei bus įtraukiama į „naujokų dienų“ renginius, kurie organizuojami naujiems „DPD Lietuva“ darbuotojams. Taip formuojant kolektyvo narių požiūrį į tvarumą nuo pat pirmųjų darbo dienų organizacijoje.
